Kelionė prasideda namuose

Mėnuo: kovo 2018

Gražios, smagios ir prasmingos gintarinės Velykos pajūryje

Gražios, smagios ir prasmingos gintarinės Velykos pajūryje

Jau greitai sėsime prie stalo su artimaisiais švęsti Velykų. Kaip ir kasmet, bus džiaugsmingų susitikimų, vienas kitas įsisenėjęs kivirčas, vaišės, kurių užtektų trims giminėms pavaišinti ir tradiciškai išdažyti margučiai. Velykoms ruošiasi ir Palangos miestas. Velykinių margučių alėja ir gintarinis kiaušinis Palangoje apie artėjantį pavasarį ir […]

Gintaro mitologija: nuo romėnų iki Jūratės ir Kastyčio

Gintaro mitologija: nuo romėnų iki Jūratės ir Kastyčio

Gintaras neabejotinai yra unikalus gamtos kūrinys. Nors primena akmenį, tuo pačiu nėra panašus į nė vieną jų, o gintariniuose lašeliuose sustingę inkliuzai žavi savo saugomomis praeities paslaptimis. Ne veltui gintaras nuo senų senovės žavėjo ne tik jį rinkusius aisčius, bet ir plačiai paskleidė garsą apie […]

„Palangos stinta“: apie šventę, jos sumanytojus ir Gintarinę stintą

„Palangos stinta“: apie šventę, jos sumanytojus ir Gintarinę stintą

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį palangiškiai atšventė linksmai ir skaniai. Po išskirtinės Vasario 16-osios minėjimo renginių, vasario 17–18 d., minias gerai nusiteikusių lankytojų pritraukė agurkais kvepianti tradicinė „Palangos stinta“.

Šios šventės datą padiktavo pati gamta, kadangi Lietuvoje stinta pagaunama tik kartą per metus – vasario mėnesį, kai atplaukia neršti prie Baltijos krantų. Pajūrio žvejai vieningai sutaria, kad stinta skani tik šviežia ir pagauta prieš nerštą – išneršusi žuvis tampa nebeskani.

Nors anksčiau stinta buvo menkai žinoma gyvenantiems toliau nuo jūros, žvejų šeimos ją mėgo turbūt visada. Greičiausiai tam įtakos turėjo žuvies sezoniškumas – tik kartą per metus valgomas patiekalas sunkiai atsibosta. Tačiau didžiausias šio lietuviško delikateso išskirtinumas yra jokiai kitai žuviai nebūdingas šviežių agurkų kvapas ir tai, kad šią žuvį galima ruošti įvairiausiais būdais.

„Palangos stintos“ svečiai turėjo progą išragauti visus tradicinius ir netradicinius receptus. Mugėje buvo siūloma paskanauti miltuose apvoliotos keptos stintos, vytintos, rūkytos, marinuotos ar ant grilio keptos žuvies, žvejai gyrė savo tradicinę žuvienę. Įprastus receptus vis dažniau papildo ir įvairiausi kulinariniai eksperimentai – šventės istorijoje yra buvę rytietiškai paruoštos stintos, stinta įdarytų cepelinų ir kitokių netikėtumų.

Palangos žvejai, šventės pradininkai, pasirūpino, kad „Palangos stinta“ būtų gerokai daugiau nei vien sezoninės žuvies ragautuvės. Kasmet lankytojų laukia ir jau tradicinėmis tapusios, ir naujos pramogos. Prie Palangos tilto vyksta meškeriojimo varžybos ir sveikuolių maudynės jūroje, koncertai, stintos barbekiu čempionatas, o Basanavičiaus gatvėje kvapais ir spalvomis vilioja mugė, meno kolektyvų pasirodymai. Ypač smagios ir daug dėmesio sulaukia žvejiškos rungtys: inkaro laikymo, valties tempimo, stintų valgymo ir panašios. Čia netrūksta nei geros nuotaikos, nei skanios žuvies, tad nenuostabu, kad per penkiolika metų „Palangos stinta“ išaugo į milžinišką renginį, kuris į pajūrį pritraukia daugiau svečių nei karščiausi vasaros savaitgaliai.

Stintų ordinas

 Šiandien tokią populiarią ir spalvingą stintų šventę prieš penkiolika metų sumąstė užkietėjęs žvejys Klaidas Pakutinskas. Viskas prasidėjo nuo noro šių žuvų nerštą paversti švente ne tik sau, bet ir kitiems. Keletą metų į organizatorius buvo žiūrima kreivokai, nepatikliai, o „Palangos stinta“ nesulaukė didelio populiarumo – tuo metu Lietuvos pajūris šaltuoju sezonu užmigdavo giliu žiemos miegu, tad renginys gatvėje spaudžiant speigui buvo kažkas labai neįprasto.

Entuziastų ir palaikančiųjų būrelis pamažu augo, gatvėje kepamos stintos kvapas viliojo praeivius, kasmet prisigalvota naujų pramogų, kol galiausiai „Palangos stinta“ išaugo į vieną populiariausių ir daugiausiai lankytojų sutraukiančių renginių Lietuvoje. Praėjus devyneriems metams, kai „Palangos stintą“ jau drąsiai buvo galima vadinti tradiciniu renginiu, buvo įkurtas Stintų ordinas, tapęs spalvingu šventės akcentu.

Ko jau ko, o humoro jausmo Stintų ordino nariams tikrai netrūksta, nes jų tikslas – įkvėpti daugiau linksmos dvasios „Palangos stintos“ šventei bei garsinti stintos vardą. Ordinas turi savo pilį – restoraną „Molinis ąsotis“, priklausantį ordino magistrui ir „Palangos stintos“ tėvu vadinamam Klaidui Pakutinskui. Taip pat ordinas turi savo maršalą ir kanclerį, jam priklauso daugybė riterių. Tegu pavadinimai neklaidina – šis ordinas neturi nieko bendro su kariškiais. Stintų ordino maršalo ir šios idėjos autoriaus Gintaro Sičiūno žodžiais tariant, „tai – gurmanų struktūra, tad ir riterių šventinimo įrankis yra ne kalavijas, o samtis.“

Gintarinė stinta

Dešimtosios „Palangos stintos“ proga Stintų ordino riteris, tautodailininkas Albertas Bukauskas pagamino 2 m ilgio gintarinę stintą. Žuvies skulptūros ilgis pasirinktas neatsitiktinai – vidutinės stintos ilgis yra 20 cm, tad 2 m stinta simbolizavo ir šventės dešimtmetį, ir tai, kad per 10 metų šventė išaugo dešimteriopai.

5,5 kg gintaro inkrustuota stinta puošia Stintų ordino pilį – restoraną „Molinis ąsotis“. Kiekvienais metais „Palangos stintos“ metu stinta pakabinama lauke, kad matytųsi iš gatvės, o kitu metų laiku ją galima pamatyti užėjus į vidų. Ordino nariai išdidžiai tvirtina – kas ją priliečia, tą sėkmė žvejyboje lydi visus metus.

Kviečiame visus aplankyti ir paliesti gintarinę stintą. Jei esate žvejys ­– blogiau nuo to tikrai nebus, o jei žvejyba jums nerūpi, bet mėgstate stintas ir mielai apsilankote „Palangos stintoje“, nepasidrovėkite padėkoti tiems, kurie išpopuliarino agurkais kvepiančią žuvį ir sukūrė nuostabią šventę ne tik visai Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims.