Kelionė prasideda namuose

Mėnuo: birželio 2018

Gintaro panaudojimas nuo senovės iki šių dienų

Gintaro panaudojimas nuo senovės iki šių dienų

Dėl savo organinės kilmės gintaras yra išskirtinis tarp visų brangakmenių ir pusiau brangių akmenų, o baltiškasis sukcinitas visuomet buvo ypač paklausi prekė, kuri dar antikos laikais plačiai paskleidė garsą apie mūsų protėvių žemes. Dėl savo šiltų atspalvių ir spindesio vadinamas Šiaurės auksu arba saulės akmeniu, […]

Pasivaikščiojimas po gintarinę Palangą

Pasivaikščiojimas po gintarinę Palangą

Tomis dienomis, kai oras neleidžia maloniai tinginiauti paplūdimyje ar užsiimti aktyvia veikla, kviečiame pasivaikščioti po gintarinę Palangą. Čia yra daug jūsų dėmesio vertų objektų: nuo išskirtinių eksponatų iki įdomias istorijas pasakojančių dirbinių. Turbūt nieko nenustebinsime pasakydami, kad daugumą mūsų siūlomų apžiūrėti objektų rasite Palangos gintaro […]

Pažintiniai maršrutai Lietuvos pajūryje, 4 dalis: Juodkrantė

Pažintiniai maršrutai Lietuvos pajūryje, 4 dalis: Juodkrantė

Ankstesniuose savo įrašuose jums pasiūlėme tris dviračių maršrutus Lietuvos pajūryje, o šiandien siūlome apsukti ratą aplink Juodkrantę. Tai bus lengvas maždaug 15 km žygelis, taigi galite maršrutą įveikti tiek dviračiu, tiek pėsčiomis. Galite laisvai rinktis, nuo kurios stotelės pradėti jums patogiausia ir kuria kryptimi norite judėti.

 

Pirma stotelė – Gintaro įlanka

Gintaro įlanka yra ta vieta, kuriai Kuršių nerija turi būti dėkinga už savo virsmą patrauklia kurortine destinacija. Būtent šioje vietoje atradus milžinišką gintaro gyslą, į Juodkrantę savo veiklą perkėlė bendrovė „Stantien & Becker“. Įmonė sukūrė daug darbo vietų ir stipriai prisidėjo vystant miestelio infrastruktūrą, kuri prieš tai buvo pagrindinis pusiasalio minusas turistų akyse. Bekasant gintarą čia buvo atrastas ir surinktas Juodkrantės gintaro lobis – apie jį jau rašėme anksčiau.

 

 

 

Antra stotelė – Juodkrantės vilų kvartalas

Šiaurinėje Juodkrantės dalyje, netoli autobusų stotelės rasite viešbutį-restoraną „Vila Flora“, įsikūrusi restauruotame to paties pavadinimo XIX amžiaus vilos ūkiniame pastate. Originali vila privačiomis lėšomis taip pat prikelta antram gyvenimui – kadaise šis vasarnamis puikuodavosi ant Kuršių neriją vaizduojančių atvirukų ir buvo Juodkrantės reklaminis veidas. Visai šalia rasite ir vienintelę visiškai išsilaikiusią iki mūsų dienų vilą „Monbijou“ – šiandien čia yra Juodkrantės seniūnija. Šios dvi vilos yra Juodkrantės suklestėjimo liudininkės, priklausiusios dideliam vilų kvartalui, susiformavusiam po to, kai buvo atrasta gintaro gysla. Daugiau apie Juodkrantės suklestėjimą ir vilas galite pasiskaityti čia.

 

Trečia stotelė – Raganų kalnas

Aukščiausia Juodkrantės kopa nuo seno buvo apipinta legendomis apie pasilinksminti čia susirenkančius velnius ir raganas. Miestelio girininkas Jonas Stanius sugalvojo atgaivinti šiuos pasakojimus ir 1979 metais suorganizavo pirmąją kūrybinę stovyklą, kurios metu menininkai iš visos Lietuvos sukūrė 25 skulptūras, o šiandien skulptūrų skaičius jau artėja prie šimto. Raganų kalną pati gamta padalijo į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje platus takas veda pro įžymių pasakų veikėjus, o kalno viršuje kelias susiaurėja, aptemsta ir  prasideda „velniava“: slibinai, Liuciferis, raganos su velniais. Išeinant iš parko giedančio gaidžio skulptūra praneša, kad čia šmėklos išsilaksto ir visos velnystės baigiasi.

Tiesa, jei maršrutą nusprendėte įveikti dviračiu, nusiteikite ypač kalnuotos vietovės iššūkiams. Taip pat galite palikti dviratį Raganų kalno apačioje ir pėsčiomis apžiūrėję skulptūrų parką toliau minti pedalus.

 

Ketvirta stotelė – Juodkrantės pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perimvietė

Pora kilometrų už Juodkrantės pasieksite Garnių kalną, kuriame įsikūrusi didžiausia Lietuvoje paukščių perimvietė. Čia lizdus suka pilkieji garniai ir prieštaringai vertinami didieji kormoranai. Nors plačiai manoma, kad kormoranai yra invazinė rūšis, naikinanti miškus ir kelianti grėsmę žvejams dėl didelių išgaudomų žuvies kiekių, mokslininkai laikosi kitos nuomonės: abi šios paukščių rūšys yra vietinės, gyvenusios Kuršių nerijoje ir XVII amžiuje ir seniau.

Kormoranai vadinami miško žudikais, nes jų išmatos džiovina pušis, tačiau šioms nunykus dirvos rūgštingumas sumažėja ir tose vietose pradeda želti lapuočiai, pavyzdžiui, ąžuolai. Kormoranai daugiausia minta kitos kitos rūšies žuvimi negu gaudoma žvejų, be to paukščiai gaudo silpnesnius, paliegusius gyvūnus, taip palikdami daugiau erdvės misti ir augti sveikoms žuvims. Taigi, priešingai populiariam įsitikinimui, jie nekelia grėsmės Kuršių nerijos žuvingumui. Be to, jie minta invaziniais grundalais ir yra kone vieninteliai reguliuojantys jų paplitimą. Yra juokaujančių, kad kormoranai tokie nemėgstami tik dėl to, kad palyginus su garniais jie yra labai negražūs paukščiai. Bet kokiu atveju, šių paukščių populiacija yra reguliuojama, o perimvietė, kurioje lizdus suka tūkstančiai kormoranų ir šimtai garnių porų, yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių ne tik Kuršių nerijoje, bet ir visoje Lietuvoje, tad ją aplankyti tikrai verta. Geriausias metas – anksti ryte prieš išskrendant ar saulei leidžiantis, kai paukščiai grįžta atgal į savo lizdus.

 

Ramus kelias palei jūrą

Palikę garnių ir kormoranų perimvietę bei toldami nuo Juodkrantės dešinėje pusėje pamatysite Avikalnį, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas į Avikalnio rago iškyšulį mariose. Netrukus už jo bus kelias į dešinę, kuriuo pasieksite dviračių taką palei jūrą, o jei einate pėsčiomis, tikriausiai norėsite nusimesti apavą ir panerti pėdas į smėlį ar gaivias baltijos bangas – gal ir gintaro rasite, jei neseniai bus praūžusi audra. Jei diena bus karšta ir norėsite atsigaivinti, verta turėti omenyje, kad Juodkrantės centrinis paplūdimys yra pažymėtas mėlynąja vėliava – ja žymimi švariausi pasaulio paplūdimiai.

 

 

 

Kada, kur ir kaip susiformavo gintaras

Kada, kur ir kaip susiformavo gintaras

Baltijos auksas (sukcinitas), dar vadinamas Šiaurės auksu, yra ne vienintelė gintaro rūšis ­– šio pusbrangio akmens randama ne tik mūsų pajūryje, bet ir įvairiuose pasaulio kraštuose. Dėl skirtingo klimato, formavimosi laikotarpio ir medžių rūšių smarkiai skiriasi kitur aptinkamo gintaro amžius ir savybės. Šiame įraše norime […]

Jubiliejinės „Senųjų amatų dienos“ Nidoje stebins užsiėmimų įvairove

Jubiliejinės „Senųjų amatų dienos“ Nidoje stebins užsiėmimų įvairove

Kaip kasmet, taip ir šį rugpjūtį Nida kviečia visus istorijos, tradicijų, baltiškosios kultūros mėgėjus ir šiaip gerai laiką praleisti norinčius poilsiautojus į „Senųjų amatų dienas“. Šiemet vyks jubiliejinė – jau dvidešimtoji – gyvosios archeologijos šventė, kurios metu veiks muziejus po atviru dangumi, amatininkų dirbtuvės, folkloro […]

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 3 dalis: Nida-Pilkosios kopos

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 3 dalis: Nida-Pilkosios kopos

Poilsiaujantiems Palangoje jau pasiūlėme du dviračių maršrutus: į šiaurę ir į pietus nuo kurorto. Dabar pristatome maršrutą tiems, kas poilsiauja Kuršių nerijoje. Šis pasivažinėjimas prasideda Nidoje ir tęsiasi iki Pilkųjų kopų, jo ilgis – maždaug 40 kilometrų.

 

Pirma stotelė – Nida, Penkių kalvelių gyvenvietė

Iš Nidos plentu Smiltynė–Nida pavažiavę pietvakarių kryptimi maždaug 1,5 km, rasite miško proskyną, vedančią Sklandytojų kopos link. Pasukę į mišką netruksite pasiekti akmens amžiaus gyvenvietę. Išsamiai apie ją rašėme atskirame straipsnyje, trumpai tepaminėsime, kad tai didžiausia ir ilgiausiai senovėje žmonių gyventa teritorija Kuršių nerijoje, apimanti daugiau nei 4,5 kv. km plotą. Kadangi yra šiek tiek nutolusi nuo Nidos, Penkių kalvelių gyvenvietė nepelnytai sulaukia per mažai lietuvių poilsiautojų dėmesio, tad kviečiame ją atrasti ir įvertinti šį istorinį palikimą.

Pasivaikščioję po Penkių kalvelių gyvenvietę, grįžkite į Nidą ir važiuokite Pamario gatve, kur galite trumpam užsukti į Kuršių nerijos istorijos muziejų – jame saugoma dalis archeologinių radinių iš jūsų tik ką aplankytos akmens amžiaus gyvenvietės.

 

Antra stotelė – Vecekrugo kopa

Iš Nidos išvažiuokite ne plentu, o palei marias minkite Purvynės gatve Preilos link. Pavažiavę mišku apie 6 km, visai netoli Preilos, pamatysite didžiulę proskyną, kurioje atsiveria Vecekrugo (arba Senosios smuklės) kopos vaizdas. Jos pavadinimas kilęs iš kuršiškų žodžių „vece“ (senas) ir „kruogs“ (smuklė), mat papėdėje kadaise stovėjusi smuklė. Dabar čia nerasite jokios smuklės, tačiau pailsėti ir pasigrožėti vaizdais galima įsitaisius ant kopos papėdėje įrengtų suolų, o palikus dviračius apačioje tikrai verta užlipti ir į patį Vecekrugą, nes ši kopa yra aukščiausia Neringoje – jos aukštis siekia 67,2 metrus ir nuo viršukalnės jums atsivers 360 laipsnių nerijos vaizdas: matysite Nidos ir Preilos miškus, marias ir jūrą.

 

Trečia stotelė – Karvaičiai

Mažiau nei 2 km už Preilos miestelio pasieksite vietą, kur kadaise buvo Karvaičių kaimas. Ši buvusi Kuršių nerijos gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose buvo minima jau 1509 metais, tačiau šiandien sunku būtų patikėti, kad ta teritorija kadanors buvo gyvenama. Karvaičiuose gimė ir kurį laiką gyveno tautosakininkas Liudvikas Rėza. Sakoma, kad Karvaičių žvejai kartą per savaitę susėsdavę jo svetainėje ir tardavęsi, kaip kovoti su slenkančiu smėliu. Deja, sprendimo rasti jiems taip ir nepavyko – judrios kopos pasiglemždavo vieną trobą po kitos, gyventojai nuolat traukėsi nuo smėlio, kol galiausiai užpustyta buvo net bažnyčią ir 1797 metais išsikraustė paskutiniai kaimelio gyventojai, o Karvaičiai amžiams paskendo smėlyje. Šiandien ant Skripsto kopos netoli Pervalkos stovi ąžuolinis paminklas, kuriame išrėžtos L. Rėzos eilėraščio „Nuskendęs kaimas“ eilutės.

 

Ketvirta stotelė – Pilkosios kopos

Aplankę Karvaičius tęskite kelionę dviračių taku, kol pasieksite Pilkąsias kopas, nors turbūt Mirusių arba Negyvųjų kopų vardai, populiarūs visuomenėje joms pritinka labiau, mat čia po smėliu dunkso ištisų kaimų griaučiai. Po Agilos kopa pranyko Senieji Nagliai. Kaimą užpusčius smėliui, gyventojai netoliese įkūrė Naujuosius Naglius, į kuriuos persikraustė ir nemažai Karvaičių gyventojų, tačiau kopos pasiglemžė ir šią gyvenvietę. Galiausiai pasidavę gamtos jėgai visi šioje teritorijoje gyvenę žvejai išsiskirstė į Preilą, Pervalką ir Juodkrantę – čia liko tik įspūdinga, vis dar švelniai banguojanti smėlio jūra.

 

Atgal į Nidą

Iš kopų pasukite atgal į Nidą. Grįždami galėsite Pervalkoje stabtelėti prie vandenyje stovinčio Žirgų rago švyturio arba pasižvalgyti po apylinkes iš kurio nors paukščių stebėjimo bokštelio – jų pakeliui rasite ne vieną. O mes netrukus pasiūlysime, kur galima dviračiu pasivažinėti po Juodkrantės apylikes.

 

 

 

 

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 2 dalis: Palanga-Nemirseta-Karklė

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 2 dalis: Palanga-Nemirseta-Karklė

Neseniai pristatėme pirmąjį maršrutą dviračiais Palangos apylinkėse. Tąkart siūlėme važiuoti šiaurėn, o dabar keičiame kryptį. Jei pirmasis maršrutas buvo labiau kultūrinis-religinis, tai traukiant Klaipėdos kryptimi daugiau dėmesio skirsime gamtai, nes kelias ves per du parkus: Birutės bei Pajūrio regioninį. Maršrutas prasideda ten pat, kur ir […]

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 1 dalis: Palanga-Šventoji-Būtingė

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 1 dalis: Palanga-Šventoji-Būtingė

Šiltuoju metų laiku nemažai poilsiautojų mėgsta savais arba išsinuomotais dviračiais važinėtis takais palei jūrą. Jei toks laisvalaikio praleidimo būdas patinka ir jums, siūlome pasivažinėjimą išnaudoti pažinčiai su dėmesio vertais objektais pajūryje. Tad pasiūlysime jums keletą skirtingų maršrutų Palangos apylinkėse ir Kuršių nerijoje. Pirmasis jų – […]