Kelionė prasideda namuose

Gintaro panaudojimas nuo senovės iki šių dienų

Gintaro panaudojimas nuo senovės iki šių dienų

Dėl savo organinės kilmės gintaras yra išskirtinis tarp visų brangakmenių ir pusiau brangių akmenų, o baltiškasis sukcinitas visuomet buvo ypač paklausi prekė, kuri dar antikos laikais plačiai paskleidė garsą apie mūsų protėvių žemes. Dėl savo šiltų atspalvių ir spindesio vadinamas Šiaurės auksu arba saulės akmeniu, jis nuo žilos senovės buvo naudojamas papuošalų gamyboje ir vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Gintaras plačiai naudojamas ir šiandien –ne tik juvelyrikoje ar medicinoje, bet ir gana netikėtose pramonės šakose.

 

 Gintaras juvelyrikoje ir dizaine

Papuošalų gamyba yra žinomiausias ir populiariausias gintaro panaudojimo būdas. Jis patraukliai atrodo ir yra lengvai apdirbamas, be to, pasaulyje nėra dviejų vienodų gintaro gabalėlių, tad bet kuris iš jo pagamintas papuošalas yra išskirtinis. Papuošalus iš saulės akmens mėgo senovės romėnai, graikai, finikiečiai, Baltijos gintaro archeologai randa Egipte, Maroke, Mesopotamijoje ir netgi Senojoje Kinijoje.

Palangos, Šventosios ir Juodkrantės gintaro lobiai bei radiniai Nidos akmens amžiaus gyvenvietėje rodo, kad Šiaurės auksu žmonės dabindavosi jau akmens amžiuje, kai tautos dar nė neegzistavo. Tiesa, archeologai Baltijos pajūryje randa ne tik pakabukų, karoliukų ir amuletų, bet ir praktiškesnių daiktų: įvairiausių formų sagų, verpsčių skriemulių ir netgi indų iš sukcinito. Kitos tautos, negalėdamos pasigirti tokia gintaro gausa, jį naudojo iškirtinai papuošalų ir prabangos detalių gamybai.

Amžiams bėgant ir keičiantis epochoms bei madoms buvo sukuriama vis sudėtingesnių gintarinių dirbinių: gintaru inkrustuotų papuošalų dėžučių, šachmatų rinkinių, indų, rašiklių, pypkių ir kandiklių, žvakidžių ir t. t. Juvelyrikoje gintaras vis dar populiarus ir šiandien – iš jo gaminami tiek tradicinio, tiek itin modernaus dizaino papuošalai.

 

Gintaras religijoje

Nuo senovės gintaras žmonėms atrodė magiškas, tad nenuostabu, kad jis visada buvo daugiau ar mažiau naudojamas religiniais tikslais. Baltų apeigose būdavo ir yra naudojamos sukcinito dulkės. Šiaurės auksą, kaip ypač brangią dovaną, dievams aukodavo antikinės tautos. Iš gintaro įvairių religijų ir kultų išpažinėjai gamindavo sakralinius atributus: nuo akmens amžiuje nešiotų saugančių amuletų ar rožančių – ne tik krikščioniškų, bet ir budistų arba musulmonų naudojamų maldos karolių. Viduramžiais ir ypač prabanga tviskančioje Baroko epochoje gintaras dėl savo auksinio blizgesio Europoje išpopuliarėjo kaip prabangi apdailos detalė. Juo imta puošti bažnyčias, iš gintaro buvo gaminamos mozaikos, ikonos, kryželiai, apeiginės taurės.

 

Gintaras medicinoje

Gintaras žmonių vertinamas ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Jį medicinoje naudojo ir baltai, ir senovės romėnai, ir netgi senovės kinai. Skeptikai gali manyti, kad tikėjimas gydomąja gintaro galia yra tik prietarai, tačiau iš tiesų nustatyta, kad būtent sukcinito sudėtyje yra itin daug gintaro rūgšties, kuri yra unikalus biostimuliatorius, todėl laikoma vienu svarbiausių komponentų, suteikiančių gintarui vertingų gydomųjų savybių. Dėl to ir šiandien Šiaurės auksas yra chemiškai perdirbamas, o išgauta išgryninta gintaro rūgštis naudojama šiuolaikinių gydomųjų preparatų gamyboje. Taip pat gintaras yra sudėtinė kai kurių prabangių odos priežiūros priemonių dalis.

 

Gintaras moksle ir pramonėje

Antikos laikais sukcinitas buvo taip vertinamas, kad tik jis vienintelis ir tebuvo vadinamas gintaru. Senovės graikai, taip žavėjosi Šiaurės aukso laidumu elektrai, kad taip jį ir vadino – electrum. Šiandien ypač smarkiai presuotas gintaras naudojamas eketronikoje kaip izoliatorius. Seniai žinomos ir optinės gintaro savybės. Dar viduramžiais iš jo buvo gaminami akiniai, o šiandien gintaras daugelio gamintojų naudojamas optikos skaidrinimui.

Kaip jau minėta, sukcinitas iš kitų gintaro rūšių išsiskiria ypač dideliu gintaro rūgšties procentu savo sudėtyje, tad yra populiariausia pramonei naudojama gintaro rūšis. Chemiškai perdirbant išgaunama išgryninta gintaro rūgštis, o kaip šalutinis produktas išsiskiria gintaro aliejus ir gintaro lakas. Rūgštis naudojama atominių povandeninių laivų ir kosminių laivų variklių gamyboje. Aliejus ir lakas įeina į aukštos kokybės dažų ir lakų sudėtį. Pavyzdžiui, gintaro lakas naudojamas smuikų apdailai. Gintaras yra esminė sudedamoji dalis dažų, kurie naudojami architektūrinių paminklų auksuotų stogų ir detalių apdailai.

Taip pat įvairios gintaro rūšys yra vertinamos dėl savo kvapnumo, tad sustingusių sakų milteliai nuo seno buvo naudojami smilkalų gamybai, jais senovėje buvo maskuojamas pagedusio maisto kvapas. Šiandien gintaras dažnai yra sudėtinė kvepalų ir kremų dalis.

 

Gintaras vis dar garsina Baltijos šalis

Pramonei atradus gintarą, jo paklausa pasaulyje labai išaugo, kartu pakilo ir kainos. Šiaurės auksas pasaulyje tik populiarėja, o kartu didėja turistų srautas į Lietuvą ir Latviją. Pritraukiama ir verslininkų, besidominčių būtent Šiaurės auksu. Pastaruoju metu į Baltijos šalis įsigyti sukcinito žaliavos atvyksta nemažai verslininkų iš Kinijos. Nors gintaro ištekliai nėra begaliniai, kol kas galime džiaugtis, didžiuotis ir pasistengti kuo geriau išnaudoti žinomumą, kurį mums suteikia Šiaurės auksas.

 

 

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *