Kelionė prasideda namuose

Pažintiniai maršrutai Lietuvos pajūryje, 4 dalis: Juodkrantė

Pažintiniai maršrutai Lietuvos pajūryje, 4 dalis: Juodkrantė

Ankstesniuose savo įrašuose jums pasiūlėme tris dviračių maršrutus Lietuvos pajūryje, o šiandien siūlome apsukti ratą aplink Juodkrantę. Tai bus lengvas maždaug 15 km žygelis, taigi galite maršrutą įveikti tiek dviračiu, tiek pėsčiomis. Galite laisvai rinktis, nuo kurios stotelės pradėti jums patogiausia ir kuria kryptimi norite judėti.

 

Pirma stotelė – Gintaro įlanka

Gintaro įlanka yra ta vieta, kuriai Kuršių nerija turi būti dėkinga už savo virsmą patrauklia kurortine destinacija. Būtent šioje vietoje atradus milžinišką gintaro gyslą, į Juodkrantę savo veiklą perkėlė bendrovė „Stantien & Becker“. Įmonė sukūrė daug darbo vietų ir stipriai prisidėjo vystant miestelio infrastruktūrą, kuri prieš tai buvo pagrindinis pusiasalio minusas turistų akyse. Bekasant gintarą čia buvo atrastas ir surinktas Juodkrantės gintaro lobis – apie jį jau rašėme anksčiau.

 

 

 

Antra stotelė – Juodkrantės vilų kvartalas

Šiaurinėje Juodkrantės dalyje, netoli autobusų stotelės rasite viešbutį-restoraną „Vila Flora“, įsikūrusi restauruotame to paties pavadinimo XIX amžiaus vilos ūkiniame pastate. Originali vila privačiomis lėšomis taip pat prikelta antram gyvenimui – kadaise šis vasarnamis puikuodavosi ant Kuršių neriją vaizduojančių atvirukų ir buvo Juodkrantės reklaminis veidas. Visai šalia rasite ir vienintelę visiškai išsilaikiusią iki mūsų dienų vilą „Monbijou“ – šiandien čia yra Juodkrantės seniūnija. Šios dvi vilos yra Juodkrantės suklestėjimo liudininkės, priklausiusios dideliam vilų kvartalui, susiformavusiam po to, kai buvo atrasta gintaro gysla. Daugiau apie Juodkrantės suklestėjimą ir vilas galite pasiskaityti čia.

 

Trečia stotelė – Raganų kalnas

Aukščiausia Juodkrantės kopa nuo seno buvo apipinta legendomis apie pasilinksminti čia susirenkančius velnius ir raganas. Miestelio girininkas Jonas Stanius sugalvojo atgaivinti šiuos pasakojimus ir 1979 metais suorganizavo pirmąją kūrybinę stovyklą, kurios metu menininkai iš visos Lietuvos sukūrė 25 skulptūras, o šiandien skulptūrų skaičius jau artėja prie šimto. Raganų kalną pati gamta padalijo į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje platus takas veda pro įžymių pasakų veikėjus, o kalno viršuje kelias susiaurėja, aptemsta ir  prasideda „velniava“: slibinai, Liuciferis, raganos su velniais. Išeinant iš parko giedančio gaidžio skulptūra praneša, kad čia šmėklos išsilaksto ir visos velnystės baigiasi.

Tiesa, jei maršrutą nusprendėte įveikti dviračiu, nusiteikite ypač kalnuotos vietovės iššūkiams. Taip pat galite palikti dviratį Raganų kalno apačioje ir pėsčiomis apžiūrėję skulptūrų parką toliau minti pedalus.

 

Ketvirta stotelė – Juodkrantės pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perimvietė

Pora kilometrų už Juodkrantės pasieksite Garnių kalną, kuriame įsikūrusi didžiausia Lietuvoje paukščių perimvietė. Čia lizdus suka pilkieji garniai ir prieštaringai vertinami didieji kormoranai. Nors plačiai manoma, kad kormoranai yra invazinė rūšis, naikinanti miškus ir kelianti grėsmę žvejams dėl didelių išgaudomų žuvies kiekių, mokslininkai laikosi kitos nuomonės: abi šios paukščių rūšys yra vietinės, gyvenusios Kuršių nerijoje ir XVII amžiuje ir seniau.

Kormoranai vadinami miško žudikais, nes jų išmatos džiovina pušis, tačiau šioms nunykus dirvos rūgštingumas sumažėja ir tose vietose pradeda želti lapuočiai, pavyzdžiui, ąžuolai. Kormoranai daugiausia minta kitos kitos rūšies žuvimi negu gaudoma žvejų, be to paukščiai gaudo silpnesnius, paliegusius gyvūnus, taip palikdami daugiau erdvės misti ir augti sveikoms žuvims. Taigi, priešingai populiariam įsitikinimui, jie nekelia grėsmės Kuršių nerijos žuvingumui. Be to, jie minta invaziniais grundalais ir yra kone vieninteliai reguliuojantys jų paplitimą. Yra juokaujančių, kad kormoranai tokie nemėgstami tik dėl to, kad palyginus su garniais jie yra labai negražūs paukščiai. Bet kokiu atveju, šių paukščių populiacija yra reguliuojama, o perimvietė, kurioje lizdus suka tūkstančiai kormoranų ir šimtai garnių porų, yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių ne tik Kuršių nerijoje, bet ir visoje Lietuvoje, tad ją aplankyti tikrai verta. Geriausias metas – anksti ryte prieš išskrendant ar saulei leidžiantis, kai paukščiai grįžta atgal į savo lizdus.

 

Ramus kelias palei jūrą

Palikę garnių ir kormoranų perimvietę bei toldami nuo Juodkrantės dešinėje pusėje pamatysite Avikalnį, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas į Avikalnio rago iškyšulį mariose. Netrukus už jo bus kelias į dešinę, kuriuo pasieksite dviračių taką palei jūrą, o jei einate pėsčiomis, tikriausiai norėsite nusimesti apavą ir panerti pėdas į smėlį ar gaivias baltijos bangas – gal ir gintaro rasite, jei neseniai bus praūžusi audra. Jei diena bus karšta ir norėsite atsigaivinti, verta turėti omenyje, kad Juodkrantės centrinis paplūdimys yra pažymėtas mėlynąja vėliava – ja žymimi švariausi pasaulio paplūdimiai.

 

 

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *