Kelionė prasideda namuose

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 3 dalis: Nida-Pilkosios kopos

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 3 dalis: Nida-Pilkosios kopos

Poilsiaujantiems Palangoje jau pasiūlėme du dviračių maršrutus: į šiaurę ir į pietus nuo kurorto. Dabar pristatome maršrutą tiems, kas poilsiauja Kuršių nerijoje. Šis pasivažinėjimas prasideda Nidoje ir tęsiasi iki Pilkųjų kopų, jo ilgis – maždaug 40 kilometrų.

 

Pirma stotelė – Nida, Penkių kalvelių gyvenvietė

Iš Nidos plentu Smiltynė–Nida pavažiavę pietvakarių kryptimi maždaug 1,5 km, rasite miško proskyną, vedančią Sklandytojų kopos link. Pasukę į mišką netruksite pasiekti akmens amžiaus gyvenvietę. Išsamiai apie ją rašėme atskirame straipsnyje, trumpai tepaminėsime, kad tai didžiausia ir ilgiausiai senovėje žmonių gyventa teritorija Kuršių nerijoje, apimanti daugiau nei 4,5 kv. km plotą. Kadangi yra šiek tiek nutolusi nuo Nidos, Penkių kalvelių gyvenvietė nepelnytai sulaukia per mažai lietuvių poilsiautojų dėmesio, tad kviečiame ją atrasti ir įvertinti šį istorinį palikimą.

Pasivaikščioję po Penkių kalvelių gyvenvietę, grįžkite į Nidą ir važiuokite Pamario gatve, kur galite trumpam užsukti į Kuršių nerijos istorijos muziejų – jame saugoma dalis archeologinių radinių iš jūsų tik ką aplankytos akmens amžiaus gyvenvietės.

 

Antra stotelė – Vecekrugo kopa

Iš Nidos išvažiuokite ne plentu, o palei marias minkite Purvynės gatve Preilos link. Pavažiavę mišku apie 6 km, visai netoli Preilos, pamatysite didžiulę proskyną, kurioje atsiveria Vecekrugo (arba Senosios smuklės) kopos vaizdas. Jos pavadinimas kilęs iš kuršiškų žodžių „vece“ (senas) ir „kruogs“ (smuklė), mat papėdėje kadaise stovėjusi smuklė. Dabar čia nerasite jokios smuklės, tačiau pailsėti ir pasigrožėti vaizdais galima įsitaisius ant kopos papėdėje įrengtų suolų, o palikus dviračius apačioje tikrai verta užlipti ir į patį Vecekrugą, nes ši kopa yra aukščiausia Neringoje – jos aukštis siekia 67,2 metrus ir nuo viršukalnės jums atsivers 360 laipsnių nerijos vaizdas: matysite Nidos ir Preilos miškus, marias ir jūrą.

 

Trečia stotelė – Karvaičiai

Mažiau nei 2 km už Preilos miestelio pasieksite vietą, kur kadaise buvo Karvaičių kaimas. Ši buvusi Kuršių nerijos gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose buvo minima jau 1509 metais, tačiau šiandien sunku būtų patikėti, kad ta teritorija kadanors buvo gyvenama. Karvaičiuose gimė ir kurį laiką gyveno tautosakininkas Liudvikas Rėza. Sakoma, kad Karvaičių žvejai kartą per savaitę susėsdavę jo svetainėje ir tardavęsi, kaip kovoti su slenkančiu smėliu. Deja, sprendimo rasti jiems taip ir nepavyko – judrios kopos pasiglemždavo vieną trobą po kitos, gyventojai nuolat traukėsi nuo smėlio, kol galiausiai užpustyta buvo net bažnyčią ir 1797 metais išsikraustė paskutiniai kaimelio gyventojai, o Karvaičiai amžiams paskendo smėlyje. Šiandien ant Skripsto kopos netoli Pervalkos stovi ąžuolinis paminklas, kuriame išrėžtos L. Rėzos eilėraščio „Nuskendęs kaimas“ eilutės.

 

Ketvirta stotelė – Pilkosios kopos

Aplankę Karvaičius tęskite kelionę dviračių taku, kol pasieksite Pilkąsias kopas, nors turbūt Mirusių arba Negyvųjų kopų vardai, populiarūs visuomenėje joms pritinka labiau, mat čia po smėliu dunkso ištisų kaimų griaučiai. Po Agilos kopa pranyko Senieji Nagliai. Kaimą užpusčius smėliui, gyventojai netoliese įkūrė Naujuosius Naglius, į kuriuos persikraustė ir nemažai Karvaičių gyventojų, tačiau kopos pasiglemžė ir šią gyvenvietę. Galiausiai pasidavę gamtos jėgai visi šioje teritorijoje gyvenę žvejai išsiskirstė į Preilą, Pervalką ir Juodkrantę – čia liko tik įspūdinga, vis dar švelniai banguojanti smėlio jūra.

 

Atgal į Nidą

Iš kopų pasukite atgal į Nidą. Grįždami galėsite Pervalkoje stabtelėti prie vandenyje stovinčio Žirgų rago švyturio arba pasižvalgyti po apylinkes iš kurio nors paukščių stebėjimo bokštelio – jų pakeliui rasite ne vieną. O mes netrukus pasiūlysime, kur galima dviračiu pasivažinėti po Juodkrantės apylikes.

 

 

 

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *