Kelionė prasideda namuose

Akmens amžiaus palikimas Nidoje – Penkių kalvelių gyvenvietė

Akmens amžiaus palikimas Nidoje – Penkių kalvelių gyvenvietė

Šylant orams Kuršių nerija sulaukia vis daugiau lankytojų, o dauguma poilsiautojų traukia į Nidą. Kol dar per šalta maudynėms, siūlome įprastus pasivaikščiojimus gamtoje pakeisti keleto valandų trukmės pažintine ekskursija ir susipažinti su akmens amžiaus gyvenviete. Tam reikės aplankyti du objektus: pačios gyvenvietės vietą ir Kuršių nerijos istorijos muziejų, kur eksponuojami archeologų radiniai, iškasti Nidos akmens amžiaus gyvenvietėje.

Norint apžiūrėti gyvenvietę, reikės lengvai pasivaikščioti iki miško proskynos, esančios apie 1,5 km į pietvakarius nuo Nidos: tarp plento Smiltynė–Nida ir Sklandytojų kopos. Kuršių nerijos istorijos muziejų rasite Pamario gatvėje, netoli  Hermano Blodės muziejaus.

 

Senovės Kuršių nerija

Smėlėta dykyne Nerija virto tik XVIII a. – akmens amžiuje klimatas buvo šiltesnis, vešėjo tankūs lapuočių miškai, netrūko nei miško gėrybių, nei žuvies. Tad nenuostabu, kad ši teritorija buvo gausiai apgyvendinta, ypač vėlyvajame neolite (III ir II tūkst. pr. Kr. sandūroje) – XIX a. vėjui siautėjant tuo metu neapsodintose nerijos kopose buvo atpustyta šimtai gyvenviečių iš akmens ir bronzos amžių.

Ryškiausi senovės gyventojų pėdsakai aptikti Nidos akmens amžiaus gyvenvietėje. Nors ji dabar glaudžiasi vakarinėje Sklandytojų kopos papėdėje, savo laiku buvo įsikūrusi šalia marių kranto. Žmonių čia gyventa ilgai – archeologai aptiko keletą kultūrinių sluoksnių, radiniai apima ne tik akmens, bet ir bronzos amžių. Pajūrį nuodugniai tyrinėjusios Rimutės Rimantienės vadovaujamos ekspedicijos per šešis sezonus ištyrė 4640 kvadratinių metrų plotą – beveik visą gyvenvietės teritoriją.

 

Nidos akmens amžiaus gyvenvietė

Nidos gyvenvietę sudarė 12 pastatų grupių, kiekvienoje jų būta po keletą keturkampių statinių (apie 10 m ilgio, 4–6 m pločio), iš viso atkasta apie 300 stulpaviečių – pastatų likučių. Pastatuose atrastos 75 ugniavietės, o lauke – aukų židinys gilioje duobėje. Taigi, gyvenvietės būta tikrai nemažos, todėl nenuostabu, kad archeologai galėjo džiaugtis įspūdinga radinių gausa.

Iškasta daugiau nei 100 tūkst. puodų šukių, apie 100 akmeninių kirvelių, įvairiausių gremžtukų, grąžtų, strėlių antgalių, titnaginių kaltų ašmenų. Be abejo, aptikta ir gintaro dirbinių: sagų, kabučių, plokščių bei vamzdiškų karoliukų, neapdirbto gintaro. Radiniai parodė, kad Nidos gyventojai daugiausia vertėsi žemdirbyste, tačiau medžioklė ir žvejyba taip pat buvo svarbūs prasimaitinimo šaltiniai: rasta žvėrių kaulų, žuvų ašakų, tinklų pasvarėlių.

 

Perrašoma istorija

Prieš keletą metų Gyčio Pilišausko vadovaujami archeologai vėl grįžo tirti Nidos gyvenvietės. Pasitelkę moderniausias technologijas, jie tikslina ankstesnių tyrinėjimų rezultatus. Jų tyrimai rodo, kad Kuršių nerija yra senesnė nei manyta, ir jos amžius siekia 6 tūkst. metų, o žmonių čia gyventa jau prieš 5500 metų. Mokslininkai kvestionuoja ir anksčiau keltą teoriją, kad anksčiau neriją sudarė ne vientisa žemė, o protakų tarp marių ir jūros atskirtos salos – jų nuomone, Kuršių nerija tiesiog buvusi perpus siauresnė. Taip pat paaiškėjo, kad akmens amžiaus gyvenvietė buvo kelis kartus užpustyta, tačiau, kitaip nei XVII-XIX a., gyventojai neieškojo saugesnės naujos vietos, o grįždavo gyventi ten pat.

Tobulėjančios technologijos mokslininkams leidžia vis tiksliau pažvelgti į praeitį, geriau pažinti mūsų pirmtakų buitį ir ūkį. Mokslininkai aiškinasi keramikos gamybos ir akmens apdirbimo technologijas, senovės žmonių mitybą, kitus gyvenimo klausimus. Tiriamos riebalų molekulės puodų šukėse – taip tikimasi išsiaiškinti ne tik ką senovės žmonės valgė, bet ir ką gėrė.

 

Neringos istorijos muziejus

Dalis Nidos gyvenvietės radinių yra saugomi Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Čia pristatomi įvairūs Kuršių nerijos gyventojų verslai ir tradicijos nuo senovės iki naujesnių laikų. Pasakojama apie senąją žvejybą burvaltėmis, išsamiai pristatoma poledinė žūklė ant marių ledo, gintaro graibstymas iš Baltijos jūros, galima susipažinti ir su ypač originaliu vietos gyventojų senuoju verslu – varnų gaudymu maistui.

Užsukę į šį muziejų, galėsite susidaryti pilnesnį vaizdą to, kaip Kuršių nerijoje gyveno akmens amžiaus žmonės. Neringiškiai sako, kad kol kas senovės gyvenvietė labiau domina iš Vakarų atvykusius turistus, o ne lietuvius. Gal laikas tai pakeisti? Juk tai – mūsų istorija.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *