Kelionė prasideda namuose

Gražios, smagios ir prasmingos gintarinės Velykos pajūryje

Gražios, smagios ir prasmingos gintarinės Velykos pajūryje

Jau greitai sėsime prie stalo su artimaisiais švęsti Velykų. Kaip ir kasmet, bus džiaugsmingų susitikimų, vienas kitas įsisenėjęs kivirčas, vaišės, kurių užtektų trims giminėms pavaišinti ir tradiciškai išdažyti margučiai. Velykoms ruošiasi ir Palangos miestas.

Velykinių margučių alėja ir gintarinis kiaušinis

Palangoje apie artėjantį pavasarį ir Velykas tradiciškai primena kasmet atidaroma velykinių margučių alėja. Šiemet J. Basanavičiaus gatvė pasipuošė lietuvybės simboliais margintais kiaušiniais, kurie lauks lankytojų iki balandžio 9 dienos.

Pagrindinis šios alėjos akcentas – įspūdingas 2 metrų aukščio ir 1,5 metrų pločio gintarinis margutis. Palangos menininkas Albertas Bukauskas milžinišką kiaušinį pagamino iš pinoplasto ir aplipdė daugiau nei 15,3 kilogramų smulkaus Baltijos jūros gintaro. Nors oficialiai nėra niekaip užfiksuota ir patvirtinta, manoma, kad tai yra didžiausias pasaulyje gintarinis Velykų simbolis.

Velykos su judesiu ir trupučiu istorijos

Jei neplanuojate antrąją Velykų dieną keliauti į kitą miestą ar kaimą pas dar neaplankytus giminaičius, kviečiame atvykti į pajūrį ir truputį pajudėti – ypač, jei jausitės apsunkę po velykinių vaišių. Čia turėsite progą pabūti gryname ore ir sudeginti šventinį kalorijų perteklių, nes vyks tradicinis pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias“ ir akcija „Riedam“. Organizatoriai kviečia pasirinkti jums priimtinesnį būdą ir pėsčiomis arba dviračiais įveikti atkarpą Palanga–Šventoji. Kviečia ne šiaip sau – taip kasmet paminima svarbi data, kuomet Palangos kraštas buvo grąžintas Lietuvai.

Palangos krašto istorija ganėtinai paini, o visa painiava prasidėjo 1918 metais, kai Lietuva ir Latvija vadavosi iš carinės Rusijos gniaužtų. Lietuva nepriklausomybę paskelbė devyniais mėnesiais anksčiau nei Latvija, tačiau Nepriklausomybės akto signatarai padarė vieną didelę klaidą – nenurodė kuriamos valstybės teritorinių ribų. Šia klaida pasinaudojo latviai, įtraukdami į savo valstybės sudėtį Kuršą su Palanga.

1919 metais, vos keturios dienos po to, kai iš Palangos buvo išvyti atsitraukiančių bermontininkų likučiai, iš Liepojos atvyko kuopa gerai apsiginklavusių Latvijos kariškių. Jie paskelbė, kad Palanga yra jų valstybės teritorijos dalis ir jei reikės, gins ją ginklu. Kadangi latvių pajėgos buvo gerokai stipresnės nei vietinių gyventojų, palangiškiams teko susitaikyti su faktu.

 Taigi, jei norite prisijungti prie savąją nepriklausomybę švenčiančių palangiškių, atvykite į pajūrį, pasiimkite gerus batus arba sėskite ant dviračio ir pasidžiaukime visi kartu. Nuo 10 iki 11 val. Jūratės ir Kastyčio skvere Palangoje bus registruojami visi norintieji dalyvauti. 11 val. žygeiviai ir dviratininkai pajudės Šventosios link, o ten vyks žygio dalyvių sutikimas, orientacinės varžybos ir margučių ridenimo čempionatas. Bus geros nuotaikos, bus bendraminčių ir jausitės kur kas geriau, kai po šventinio stalo šiek tiek pajudėsite ir pakvėpuosite jodo prisodrintu pajūrio oru.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *