Kelionė prasideda namuose

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 1 dalis: Palanga-Šventoji-Būtingė

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 1 dalis: Palanga-Šventoji-Būtingė

Šiltuoju metų laiku nemažai poilsiautojų mėgsta savais arba išsinuomotais dviračiais važinėtis takais palei jūrą. Jei toks laisvalaikio praleidimo būdas patinka ir jums, siūlome pasivažinėjimą išnaudoti pažinčiai su dėmesio vertais objektais pajūryje. Tad pasiūlysime jums keletą skirtingų maršrutų Palangos apylinkėse ir Kuršių nerijoje. Pirmasis jų – maždaug 30 km dviračių žygis į šiaurę nuo Palangos.

 

Pirma stotelė – Naglio kalnas

Jūsų kelionė prasideda prie Palangos jūros tilto ir veda į šiaurę, Šventosios link. Pirmiausia stabtelėkite prie Naglio kalno. Manoma, kad būtent jis yra minimas 1425 m. istoriniuose raštuose, kaip piliakalnis Palangos šiaurėje, ant kurio kryžiuočiai norėjo pasistatyti pilį. Tačiau iki pat 1926 m., kai buvo apželdintas, Naglio kalnas buvo judri smėlio kopa, ant kurios nebuvo įmanoma nieko pastatyti. XV­–XVI a. čia buvo alka – baltų šventvietė, o šalia kalno buvo įsikūrusi kuršių žvejų gyvenvietė. Legenda byloja, kad smėlio kalną narsaus karvedžio Naglio garbei supylė jo gedinti našlė, o greta kalno sruvenantis upelis prasidėjęs iš jos ašarų.

Nulipę nuo Naglio kalno, minkite toliau. Palikę už nugaros Palangą, įvažiuosite į ramybe dvelkiantį Ošupio taką, kurio apylinkės ypač svarbios čia žiemojantiems ir migruojantiems retiems vandens paukščiams. Takas veda iki pat Šventosios, kur galėsite pasidaryti pietų pertraukėlę.

 

Antra stotelė – Žemaičių alka

Pailsėjus, galbūt ir užkandus, toliau jūsų kelias veda prie jūros – pervažiavę miestelį persikelkite per Šventosios upę įspūdingu beždžionių tiltu ir dar šiek tiek pamynę į šiaurę pasieksite Žemaičių alką. Nors originali baltų šventvietė buvo gerokai arčiau Palangos, rekonstruotą alką nuspręsta įkurdinti tarp Šventosios ir Būtingės. Žemaičių alkoje galėsite pasigrožėti ne tik atsivėrusiu peizažu, bet ir Lietuvos menininkų išdrožtais baltų dievus simbolizuojančiais stulpais. Jie sukurti pagal originalų dr. Rimutės Rimantienės archeologinių ekspedicijų metu atrastą 2 m aukščio medinį stulpą su jame išskaptuota pelėdos bruožų turinčia deivės kauke. 1998 m. atstatyta Žemaičių alka yra paleoastronominė observatorija – čia pagal saulėlydžio metu stulpų metamus šešėlius galima apskaičiuoti kalendorinių švenčių datas.

Šventvietė naudojama ir šiandien, joje rengiamos pagoniškos apeigos. Vienas gražiausių šių apeigų momentų – kai seniesiems baltų dievams aukojamas gintaras. Sauja gintaro dulkių yra metama į ugnį, galvojant apie savo slapčiausius norus arba mintyse linkint ko nors gero. Dulkės plyksteli ryškia liepsna, taip perduodamos aukotojų norus ir linkėjimus seniesiems baltų dievams.

 

Paskutinė stotelė – Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia

Atsisveikindami su Žemaičių alka, pamojuokite ir jūrai – toliau maršrutas veda į rytus, Būtingės centro link. Čia kviečiame aplankyti evangelikų liuteronų bažnyčią. Lietuvoje yra 25 liuteronų parapijos, o ši yra ketvirta pagal senumą – įkurta apie 1560-uosius. Tiesa, tuomet ji buvo įkurta Šventojoje, o pirmoji bažnyčia stovėjo prie Šventosios upės žiočių, kol jos nenuplovė į jūrą. XVIII a. maldos namai buvo perkelti į Būtingę. Dabartinė bažnyčia – jau penktieji šios parapijos maldos namai, pastatyti 1824 m. ir išsilaikę iki šių dienų.

 

Atgal į Palangą

Kelionei atgal į Palangą galite rinktis net iš trijų kelių: Liepojos plentą, Miško taką arba grįžti tuo pačiu keliu. Jei mėgstate istoriją ir domitės kultūra bei religijomis, kelias atgal turėtų neprailgti – nors objektų maršrute nebuvo daug, tačiau jie turėtų įkvėpti pakankamai peno pamąstymams apie mūsų pajūrio sudėtingą istoriją ir kultūrinį margumą. O kai atsipūsite po šio žygio, sugrįžkite – jau būsime jums paruošę kitą dviračių maršrutą – į pietinę Palangos dalį.

 

 

 

 

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *