Kelionė prasideda namuose

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 2 dalis: Palanga-Nemirseta-Karklė

Pažintiniai dviračių maršrutai Lietuvos pajūryje, 2 dalis: Palanga-Nemirseta-Karklė

Neseniai pristatėme pirmąjį maršrutą dviračiais Palangos apylinkėse. Tąkart siūlėme važiuoti šiaurėn, o dabar keičiame kryptį. Jei pirmasis maršrutas buvo labiau kultūrinis-religinis, tai traukiant Klaipėdos kryptimi daugiau dėmesio skirsime gamtai, nes kelias ves per du parkus: Birutės bei Pajūrio regioninį. Maršrutas prasideda ten pat, kur ir pirmasis – prie Palangos jūros tilto, jo ilgis taip pat panašus – apie 30 kilometrų.

 

Pirma stotelė – Birutės kalnas

Prie Palangos tilto pamojavę svajingai Jūratės ir Kastyčio skulptūrai, nerkite į Meilės alėją ir važiuokite ja iki Birutės kalno. Tai – aukščiausia Palangos pajūrio kopa, garsi ne tik žavingu nuo jos viršūnės atsiveriančiu peizažu, bet ir savo legenda. Pasakojama, kad ant šio kalno buvusi pagoniška šventykla, kurioje šventąją ugnį kūreno vaidilutės. Vieną jų – Birutę – įsimylėjo ir pagrobė didysis kunigaikštis Kęstutis. Jie gyvenę laimingą vedybinį gyvenimą, tačiau vyrui mirus, vaidilutė grįžo į šventyklą ir tęsė tarnystę dievams iki pat savo dienų pabaigos ir buvo palaidota kalne. XIX a. pabaigoje ant kalno buvo pastatyta koplyčia su vitražais, o kalno papėdėje glaudžiasi kukli dailininkės Konstancijos Petrikaitės-Tulienės sukurta skulptūra „Tau, Birute“.

 

Kelias per Pajūrio regioninį parką

Toliau maršrutas jus ves per Pajūrio regioninį parką, kuris tęsiasi nuo Senosios Palangos iki Girulių. Sovietmečiu šioje teritorijoje buvo karinis poligonas, o paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, čia įsteigtas regioninis parkas, siekiant išsaugoti pajūrio kraštovaizdį bei dar nesuniokotas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Parko teritorijoje smėlėtus Baltijos paplūdimius paįvairina Lietuvai gan neįprasti, dideli rieduliai. Jie ne tik gražiai atrodo, bet ir suteikia namus moliuskams bei dumbliams. Šiuo pajūrio ruožu driekiasi didysis Šiaurės–Pietų migracijos takas, tad rudens ir pavasario migracijos metu parke galima stebėti daugelį Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių, gausu ir žiemojančių sparnuočių.

 

Antra stotelė – Nemirseta

Toliau mindami Klaipėdos kryptimi pasieksite Nemirsetą. Tai – viena seniausių pajūrio gyvenviečių, tačiau kultūrinis paveldas buvo stipriai nuniokotas sovietų okupacijos metais. Šiandien didžiausia Nemirsetos vertybė – nuostabi gamta. Baltijos pakrantė šioje vietoje tikrai išskirtinė: apsauginis pajūrio kopagūbris, prieš 8 tūkst. metų tyvuliavusios senovinės Litorinos jūros kranto fragmentas; banguota smėlio lyguma, pajūrio pelkių ir ežerokšnių virtinė – tokia reljefo įvairovė tikrai nepaliks abejingų. Beje, būtent Nemirsetos apylinkėse auga tamsialapis skiautalūpis – nepaprasto grožio lietuviška orchidėja.

 

Trečia stotelė – Plazės ežeras

Netoli Šaipių gyvenvietės rasite Plazę – prieš 10 tūkst. metų susiformavusį ledyninės kilmės ežerėlį, esantį vos 200 metrų nuo jūros. Sovietmečiu jame būdavo plaunami tankai, o šiandien šioje valstybės saugomoje teritorijoje rudens ir pavasario migracijų metu galima pamatyti gulbių giesmininkių, dryžgalvių kryklių, rudgalvių kryklių, cyplių, klykuolių, kuoduotųjų ančių ir net itin retų pilkųjų gervių.

 

Trečia stotelė – Karklė

XVI amžiuje Karklė buvo viena didžiausių pajūrio gyvenviečių. Kadangi gyvenvietė buvo Kryžiuočių ordino ir LDK teritorijų pasienyje, čia gausiai kūrėsi karčiamos – jų yra lig šiol, tad čia tikrai galėsite pasistiprinti ir pailsėti prieš tęsdami žygį. XX amžiuje miestelį ištiko toks pats likimas kaip ir Nemirsetą – gyvenvietė stipriai nuniokota, kai čia buvo įkurtas Sovietų armijos poligonas. Dabar Karklė paskelbta etnokultūriniu draustiniu, siekiant išsaugoti kraštui būdingas architektūrines vertybes. Jūsų dėmesio vertos iki mūsų dienų išlikusios senovinės sodybos ir kapinaitės.

 

Ketvirta stotelė – Olandų kepurė

 

Pavažiavus dar porą kilometrų jus pasitiks nuolat Baltijos jūros bangų mūšos ardomas 24 m aukščio skardis, vadinamas Olandų kepurės kalnu. Jį prieš 12–15 tūkst. metų suformavo pajūryje stūksojęs ledynas. Pustomo smėlio lygumoje Olandų kepurė ryškiai išsiskiria pušų ir ąžuolų sengire apžėlusia viršukalne, o iš šlaito viršuje įrengtų regyklų atsiveria nuostabi panorama.

 

Atgal į Palangą – gintaro muziejus ir Birutės parkas

 

Atsisveikinę su Olandų kepure pasukite atgal į Palangą. Jei spėsite grįžti iki 18–19 val., pasivažinėjimą nuostabiu Lietuvos pajūriu siūlome užbaigti apsilankymu Palangos gintaro muziejuje. Tiesa, transporto priemonę teks palikti už parko teritorijos ribų, nes važinėtis dviračiais parko teritorijoje nėra leidžiama, tačiau pasigėrėjus jūra ir pamačius pakrantės reljefo įvairovę, Baltijos auksą – gintarą – pamatysite kitomis akimis, tad tikrai verta kelionę vainikuoti apsilankymu šiame muziejuje. Čia saugoma apie 29 tūkst. gintaro eksponatų ir sukaupta viena gausiausių gintaro inkliuzų kolekcijų pasaulyje. Ekspoziciją sudaro apie 4,5 tūkst. unikalių archeologinių radinių, inkliuzų, išskirtinių dirbinių iš gintaro ir garsusis Saulės akmuo. Lankytojams rodomos kolekcijos kasmet atnaujinamos ir papildomos, tad jei buvote gintaro muziejuje pernai – šiemet čia atrasite kažką, ko dar nematėte.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *